TorontoLietuviai.com

Dvi ištraukų dalys:

Norint legaliai įsidarbinti, dažniausiai suinteresuotas asmuo turi susirasti darbdavį.  Darbdavys privalo paduoti pareiškimą Darbo ministerijai ir įrodyti, kad jis negali rasti Kanadoje būtent tokio darbuotojo.  Gavus teigiamą atsakymą, reikia pateikti pareiškimą Imigracijos ministerijai ir patenkinti šios ministerijos reikalavimus.  Esant dabartinei ekonominei situacijai, Darbo ministerija tokius leidimus išduoda sunkiai.

Be to, reikia mokėti anglų kalbą.  Ne visoms specialybėms anglų kalbos žinios turi būti labai geros, bet asmuo privalo mokėti anglų kalbą taip, kad galėtų funkcionuoti visuomenėje.  Imigracijos tarnautojas turi teisę neišduoti darbo leidimo, jeigu Jūs, paprasčiausiai, negalėsite susikalbėti.

Dalia Milmantas, CSIC - Torontas

Galima atvykti dirbti i Kanadą vaikų aukle (babysitter), tokios programos Kanadoje yra. Lietuvoje, Klaipėdoje veikia mokykla, kur galima atitinkamai pasiruošti. Spauskite cia. Deja Lietuviškoje versijoje tame puslapyje nėra apie tai užsimenama.

Torontolietuviai.com

Imigruoti i Kanada daug lengviau nei i JAV, nors jau kalba, kad irgi sumažins imigrantų skaičiu dėl darbu stokos. Mes pervažiavome iš Amerikos į Torontą 2007 metais, čia daug geriau, žmonės suvažiavę iš viso pasaulio, bet labai daug musulmonų. Daug uždirbam ir daug išleidžiam.

Romas K., Torontas

Gana lėčiau viskas vyksta nei Amerikoj, bet stabiliai, labai sutvarkyta valdžios sistema. O imigruoti tai dabar jau ne taip ir lengva kaip prieš metus, praėjo tie laikai. Sako, esat Europos Sąjungoj, tai ten ir važiuokit. Dar gal Australija geriau butu....

DS, toronto

Kanada labai skiriasi nuo Amerikos, visai kiti zmones, panašu į Europą.

Gitana, Calgaris

Dabar visi varys iš Europos pas jus, kol skylė neužsidarys, bet ten pas jus gi ne "pyp" dabartinė Anglija?

Algis S, Londonas

Oras - Lietuviškas, žmonės - ne amerikonai, lietuviai - ne tokie patys kaip lietuvoj ar anglijoj

Remis, Mississauga

Varyt tai gal ir varys, bet toli namo parplaukt reikės, mes tai su gerais darbais atvaziavom pries 3 metus, o tie kur dabar vaziuoja? kas jie tokie? Turės namo vaziuot be mokslu, cia ne anglija.

BB, Vancouveris

Nusivyliau Kanada, viskas taip brangu, nezinau, ko tie žmonės Lietuvoj skundziasi? Mokesčiai Kanadoj  kiek procentu lietuva praauga? Lietuvoj už žemės mokesti 200 litų per metus, o cia 2000 ir daugiau dolerių!!! tai butu 8000 litų! Gerai Lietuvoj gyvent, maži mokesčiai...

Algis K, Kaunas

Nepatogi tiesa...arba slaugos namai, „Labdaros“ fondas ir Toronto Lietuvių Namai

Vytas Kulnys, Toronto (Kanada)

Kopija straipsnio iš laikraščio AMERIKOS LIETUVIS  Birželio 6, 2009

Toronto Lietuvių Namų va­dovybė 1977 m. įsteigė pelno nesiekiančią šalpos organizaciją „Labdaros“ fondą (angl. Lab­dara Foundation), kurio vienas pagrindinių tikslų -pastatyti ir išlaikyti lietuviškus slaugos na­mus. Buvo nutarta ir patvirtinta, kad Lietuvių Namai renka lėšas, skolina,vadovaujaslaugosnamų kūrimo ir statybos darbams. Po daugelio patirtų nesklandumų ir taisymų, po ilgų darbo metų, 90 vietų slaugos namai pagaliau atidaromi 2006 metais... Nuo pat „Labdaros“ fondo steigimo 1977 m. iki slaugos namų užbai­gimo Toronto Lietuvių Namų ir minėto fondo valdybas sudarė tie patys asmenys. Net abiejų organizacijų metiniai susirinki­mai būdavo rengiami kartu. Iki slaugos namų atidarymo 2002 m. akredituoti buhalteriai, kurie prižiūrėdavo Lietuvių Namų ir „Labdaros“ fondo iždą, nerado prieštaravimų Kanados įstaty­mams. Taip pat Lietuvių Namų ir „Labdaros“ fondo valdybose teisiniais patarėjais buvę lietu­viai advokatai neprieštaravo prieš tuometinį abiejų šių or­ganizacijų bendradarbiavimą. Visa tai pasikeitė, baigus slau­gos namų statybą. Pabiro gausūs lietuvių teisininkų pareiškimai, kad pagal Kanados įstatymus yra nedemokratiška ir nelegalu Lietuvių Namus ir „Labdaros“ fondą valdyti vienai valdybai. Buvo daromi pakeitimai, per­tvarkant abiejų organizacijų valdybų sudėtį. Nors Lietuvių Namų ir „Labdaros“ fondo valdybose daugiausia buvo tie patys asmenys, tačiau jų vado­vais jau tapo skirtingi žmonės. Šiais, 2009 m., „Labdaros“ fon­das jau turėjo ir atskirą metinį susirinkimą.

     Visi Lietuvių Namų nariai (Jie, pagal Ontario provincijos patvirtintus įstatus, yra ir „Lab­daros“ fondo nariai) gavo pra­nešimus apie šaukiamą metinį „Labdaros“ fondo susirinkimą š.m. kovo 22 d. Toronto Lietuvių Namuose, kurie taip pat yra ir minėto fondo oficiali būstinė. Kartu buvo siunčiama „Labda­ros“ fondo 2008 m. apyskaita, susirinkimo darbotvarkė ir įgaliojimų formos (angl. pro­xies). „Labdaros“ fondo iš­siuntinėtoje apyskaitos skiltyje „Scholarship Fund“ pateikiami duomenys, kad šiame stipendijų fonde yra 120,404 Kanados dol. (Čia kalbama apie Toronto Lietuvių Namų švietimo fondą). Prieš susirinkimui prasidedant Lietuvių Namų salėje ant stalų buvo išdėstyti lapai su antrašte „Trumpa Toronto Lietuvių Namų švietimo fondo istorija“. Dar susirinkimui neprasidėjus, vienas iš „Labdaros“ fondo vadovų pranešė, kad išdėlioti lapai apie švietimo fondą yra neteisėti, į juos esą nekreipkite dėmesio, nes darbotvarkėje nėra įrašytas jų svarstymas (nors išsiuntinėtuose pranešimuo­se yra minimas „Scholarship Fund“) Kai vienas susirinkimo dalyvis norėjo susirinkime esan­čių žmonių atkreipti dėmesį į šio salėje ant stalų išdėstyto rašto turinį, pirmininkaujantis asmuo neleido perskaityti nei vieno sakinio.

     Noriu priminti, apie praeityje Toronto Lietuvių Namų meti­niuose susirinkimuose lietuvių advokatų išreikštas nuomones, kad Lietuvių Namai ir „Labda­ros“fondas privalo būti atskirtos viena nuo kitos organizacijos. Aiškinama, kad jos turi atskirus statutus ir metiniai susirinkimai privalo pagal demokratinius principus būti rengiami atskirai. Teko net girdėti pareiškimų, kad, neatskyrus Lietuvių Namų nuo „Labdaros“ fondo, valdžia iš lietuvių gali visiškai atimti slaugos namus. Stebėtina, kad kanadietis advokatas, korpo­racijų teisės žinovas, šią temą aiškino daug paprasčiau... Abi organizacijos gali bendrauti, gali turėti bendrus narius, tik reikia vesti atskirą sąskaitybą, atskirus valdybų posėdžius, atskirus metinius susirinkimus. Kažkodėl anksčiau lietuviai advokatai, būdami Lietuvių Namų valdybos nariais, ar kaip asmeniniai Lietuvių Namų konsultantai, per praėjusius 30 metų niekuomet nėra kėlę šio „nelegalaus statuso“ klausimo. Visas šis „nesusipratimas“ ar naujas „supratimas“ prasidėjo tik užbaigus slaugos namų statybą. Kyla abejonės, ar čia turima galvoje teisinius reika­lus, ar galimybę ateityje valdyti apie 10 mln. Kanados dol. vertės slaugos namus. Kyla ir kitas klausimas: kodėl slaugos namais negali rūpintis tie, kurie sugebėjo juos pastatyti?

        Dar apie Lietuvių Namų švie­timo fondą. Jo įstatuose, kurie buvo priimti 1983 m. vasario 17 d., aiškiai įrašyta: „Toronto Lietuvių Namų 30 metų sukak­čiai atžymėti Lietuvių Namų valdybai nutarus, yra įsteigtas 1982 m. lapkričio 6 d. Švietimo fondas „Labdara“. Taip pat: „Fondo nuostatus tvirtina ir keičia Toronto Lietuvių Namų valdyba“. Asmenys, vykdantys Lietuvių Namų švietimo fondo „nusavinimo aferą“, aiškina, kad fondo vardas yra „Lab­dara“, todėl ir Lietuvių Namų švietimo fondas yra „Labdaros“ fondo (angl. Labdara Foun­dation) nuosavybė. Lietuvių išeivijos veikloje žinomos kelios organizacijos, naudojančios „Labdaros“ vardą. Ar tai reiš­kia, kad ir į šių organizacijų nuosavybę pretenduos daugiau „savininkų“?! Kaip šie naujieji pretendentai galėtų išaiškinti atvejį, jei švietimo fondo vardas būtų „Vilnius“? Ar tai reikštų, kad Vilniaus miestas yra tokio fondo bendrasavininkis? Žino­ma, ne! Lituanistai šio sakinio reikšmę aiškina taip: „Lietuvių Namų švietimo fondas yra Lie­tuvių Namų nuosavybė, o fondo vardas yra „Labdara“.

      Dar norisi aptarti praėjusio susirinkimo įspūdžius, kurie tikrai yra apgailėtini. Susirin­kimo organizatoriai pamiršę, kas yra etika ir demokratija, nors ir mėgsta apie tai kalbėti. Vienas iš susijaudinusių jo da­lyvių paklausė, kaip „Labdaros“ fondo valdyba galėtų paaiškinti visiems išsiuntinėto įgaliojimo (proxy) sekantį teksto turinį? Būtent:„... galima balsuoti už kandidatą, kuris bus renkamas į „Labdaros“ fondo valdybą, pasiūlytas dabartinių valdybos narių“. Susirinkimo pirmi­ninkas, vietoje to, kad ramiai paaiškintų jautriam „Labda­ros“ fondo nariui šio teiginio prasmę, paliepė jam... nutilti! Antraip pagrasino ... kviesiąs... policiją, kad jį pašalintų iš susirinkimo. Ar kam nors yra tekę girdėti, kad už teisėtą ir logišką klausimą Kanados lie­tuvių išeivijos susirinkime būtų grasinama policija?! Tikriausiai tai yra pirmas atvejis mūsų veikloje, kuomet „Labdaros“ fondo metiniame susirinkime, iš anksto išsiuntinėtuose, ir, be abejonės, gerai apgalvotuose pranešimuose, pareiškiama, kad tik esami valdybos nariai gali siūlyti kandidatus į tą pa­čią valdybą... Ankstyvesniuose dabartinių „Labdaros“ fondo vadovų pareiškimuose buvo deklaruojama, kad nenusižen­giant demokratiškai Kanados santvarkai Lietuvių Namai ir „Labdaros“ fondas privalo būti atskiros organizacijos. Neišven­giamai kyla klausimas: „Ar ši „Labdaros“ fondo vadovų „de­mokratiška“ elgsena yra jų pla­nuojamo naujo „demokratiško“ valdymo pradžia?“ Prisimenant praeityje advokatų padarytus pareiškimus, kad yra nedemo­kratiška pagal Kanados korpo­racijų teisę Lietuvių Namams ir „Labdaros“ fondui turėti tas pačias valdybas, stebina susirin­kime dalyvaujančių teisininkų tyla (Kanadietis advokatas korporacijų teisės žinovas yra pareiškęs, kad Lietuvių Namai ir „Labdaros“ fondas gali turė­ti tas pačias valdybas). Vienu atveju reikalaujama griežtai laikytis Kanados korporacijų įstatymų, kitu -„nepastebimas“ nedemokratiškas susirinkimo vadovų elgesys.

     Aš, kaip ilgametis Lietuvių Namų veiklos dalyvis, noriu pri­minti keletą faktų iš praeities. Lietuvių Namų ligonių slaugos būrelio nariai buvo pirmieji ir vieninteli organizuotai, maž­daug nuo 1980 m. kas mėnesį aplankydavę apie 60 lietuvių ligonių namuose ar ligoninėse. Kitos Kanados lietuvių organi­zacijos jų tarsi nepastebėjo.... Remiantis šia patirtimi, buvo nutarta statyti savus 60 lovų talpinančius slaugos namus.

     Šiame straipsnyje siūloma pažvelgti į praeityje padarytas klaidas, kurios bent iš dalies privedė prie Toronto Lietuvių Namų ir „Labdaros“ fondo skilimo ir bandyti jų išvengti ateityje. Lietuvių Namų pradėtą slaugos namų idėją Kanados lietuvių visuomenė dosniai rėmė darbais ir lėšomis. Slaugos namų sklandaus projekto vyk­dymo pradžia buvo sutrukdyta nevykusiai pasirinkus netin­kamą statybos vietą -tai buvo Lietuvių Namams priklausanti virš požeminio traukinio linijų esanti automobilių stovėjimo aikštelė Dorval gatvėje. Tuome­tinės Lietuvių Namų valdybos įtakingi asmenys kategoriškai aiškino, kad tai yra tinkama vieta. Net ir Ontario provincijos sveikatos ministerija, paaiškė­jus, kad pastato pamatai gali kainuoti daugiau nei perkant kitą sklypą, leido suprasti, kad nepritaria slaugos namų staty­bai šioje vietoje. Tik Lietuvių Namų eiliniams nariams ir Toronto lietuvių bendruomenei pradėjus rinkti parašus peticijai, kad reikia ieškoti kitos vietos slaugos namų statybai, buvo atsisakyta automobilių stovėji­mo aikštelės. Reiškia, dauguma demokratišku keliu pasiekė tei­singą sprendimą. Pradėjus sta­tybą, Lietuvių Namų valdybos „autokratai“, neturėdami jokios statybininkų patirties, leido sau galvoti, kad yra neklystantys žinovai. Jie vėl nekreipė dėme­sio į statybos patirties turinčių asmenų patarimus, atmetė Lie­tuvių Namų revizijos komisijos siūlymus. Pateikiu ištrauką iš revizijos komisijos akto, prista­tyto Lietuvių Namų metiniame susirinkime 2006 m. kovo 19 d.. „Eilę metų dalyvaujant Lietuvių Namų veikloje lengvai pastebi­ma, kuomet valdymas pereina i vienas rankas, neišvengiamai daromos klaidos, nešančios finansinę žalą. Kaip pavyzdį ga­lima duoti slaugos namų plana­vimo ir statybos eigą. Vykdant statybą rangovai padarė daug nusižengimų. Tačiau nesėkmių sėklos buvo pasėtos anksčiau, kuomet Lietuvių Namų vado­vai, vedami savo autokratinių tendencijų, nepriėmė Revizijos komisijos pasiūlymo įdarbinti savo darbų prižiūrėtoją, kuris sektų, ar rangovai vykdo statybą pagal paruoštus planus ir kitus miesto savivaldybės reikalavi­mus. Autokratinio sprendimo rezultatas – dar ir šiandien galutinai nėra žinoma, kiek tai kainuos“.

     Atkreiptinas dėmesys, kad šis revizijos komisijos aktas, pristatytas 2006 m. kovo 19 d. Toronto Lietuvių Namų meti­niame susirinkime, kalba apie slaugos namų statybos darbus, atliktus 2005 metais. Jau praėjo beveik keturi metai, bet dar ir šiandien praeities užsispyrusių kietasprandžių „autokratų“ pa­darytos klaidos nėra atitaisytos. Čia yra tipiškas nedemokratiš­kos „fiurerizmo“ valdymo sis­temos pavyzdys, kuris visuomet veda į nuostolius, dažnai net ir į pražūtį...

     Šis, 2006 m revizijos komi­sijos pranešimas baigiamas taip: “Nebūtų nuostabu, kad gali at­sirasti sumanių autokratų, kurie ieškos būdų sukelti nesantaiką, įrodyti, kad dabartinė valdyba nesugeba sėkmingai prižiūrėti slaugos namų. Kas gali užtikrin­ti, kad nebus ruošiami autokra­tinių ekspertų planai parduoti Lietuvių Namus, visiškai atskirti slaugos namus nuo „Labdaros“ fondo (Lietuvių Namų) ir juos perduoti saviškiams biznie­riams. Saugokime Lietuvių Namus ir slaugos namus nuo šiandieninių ir ateinančių au­tokratiškų biznierių“.

     Šių metų „Labdaros“ fon­do metinio susirinkimo eiga parodė, kad 2006 m. aprašyta galimybė jau ne už durų, bet virsta tikrove ir seka senųjų „autokratinių“ valdytojų keliu, kuris išeivijos lietuvių veiklai atnešė tik žalą ir skaldymą.

      Vertėtų pasvarstyti galimy­bę slaugos namų tolimesnei priežiūrai vykdyti, sudaryti patikimą komitetą iš Toronto, Mississauga esančių lietuviškų organizacijų atstovų. Jie būtų atsakingi ne surinktų įgaliojimų (proxies) savininkams, bet visai lietuvių bendruomenei. Slaugos namams lėšas rinko ir tebe­renka iš visų mūsų tautiečių. Lietuviški slaugos namai pa­statyti visų lietuvių rūpesčiu, jų aukomis ir triūsu, tad ir privalo tarnauti lietuviškos visuomenės gerovei, o ne kokios grupelės užgaidoms.

torontolietuviai.com 2012 ©